Alchemikai šimtmečius ieškojo būdo, kaip paprastą metalą paversti auksu. 2026 m. spalį San Fransisko branduolių sintezės technologijas kuriantis startuolis Marathon Fusion paskelbė, kad jam tai pavyko: gyvsidabris paverstas stabiliu auksu, be to, dešimt kartų greičiau, nei buvo pasiekta per ankstesnį CERN eksperimentą. Kyla klausimas, ar laboratorijoje sukurtas auksas gali sugriauti aukso kainą taip, kaip nutiko deimantams. Deimantų rinkos analitiko Paulo Zimnisky duomenimis, laboratorijoje išaugintų deimantų didmeninės kainos nuo 2015 m. nukrito 90–95 %.
Atsakymas trumpesnis, nei gali atrodyti. Technologija remiasi tikra fizika, tačiau tarp laboratorinio bandymo ir aukso rinkos yra keletas sunkiai įveikiamų kliūčių: žaliava, laikas, radioaktyvumas ir mastas.
Kas tiksliai buvo paskelbta?
Marathon Fusion įkurta 2023 m. Jos įkūrėjai – Kyle’as Schilleris (Kyle Schiller) ir buvęs SpaceX inžinierius Adamas Rutkowskis (Adam Rutkowski). Bendrovė kuria kuro sistemas būsimoms branduolių sintezės elektrinėms. Tarp jos rėmėjų – Billo Gateso įkurtas fondas Breakthrough Energy ir Anglo American, kuriai priklauso deimantų milžinė De Beers.
Bendrovė teigia pagerinusi CERN rekordą. Didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve iš švino pavyko gauti tik menką aukso kiekį – maždaug 29 trilijonąsias gramo dalis, ir net jis egzistavo tik akimirką.
Svarbu!
Pranešimas nebuvo nepriklausomai patikrintas. Marathon Fusion neatskleidė, kiek aukso pavyko gauti, kokio jis grynumo ir kiek tai kainavo, taip pat nepaaiškino, kaip tiksliai buvo matuojamas „10 kartų geresnis“ rezultatas. Vienintelis paskelbtas įrodymas – laboratorinis matavimas, rodantis aukso susidarymą.
Kaip gyvsidabris virsta auksu?
Auksas ir gyvsidabris periodinėje lentelėje yra kaimynai, todėl vieną galima paversti kitu. Branduolių sintezės reaktoriuje gyvsidabris apšvitinamas neutronais, ir per kelias dienas dalis jo virsta stabiliu auksu. Tai lygiai toks pat auksas, koks išgaunamas kasyklose. Mokslininkai šį procesą vadina branduolių transmutacija, o taip gautą auksą šiame straipsnyje paprastumo dėlei vadiname laboratorijoje sukurtu auksu.
Tačiau tinka ne bet koks gyvsidabris, o tik viena jo atmaina, arba izotopas. Natūraliame gyvsidabryje šio izotopo yra tik apie 10 %. Bendrovės skaičiavimais, vienai elektrinei jo reikėtų apie 600 tonų, vadinasi, tektų perdirbti kelis tūkstančius tonų įprasto gyvsidabrio. Fizikai tokį atskyrimą vadina techniškai sudėtingu, o pati bendrovė pripažįsta, kad didelio masto sprendimą dar reikia sukurti. Be to, gyvsidabrio gavybą ir prekybą juo griežtai riboja tarptautinė Minamatos konvencija.
Kiek aukso būtų galima pagaminti ir kiek tai kainuotų?
Bendrovės skaičiavimais, viena didelė branduolių sintezės elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5 tonas aukso. Šimtas tokių elektrinių duotų apie 500 tonų per metus – maždaug 14 % pasaulio kasyklų gavybos (3672 tonos 2025 m., World Gold Council duomenimis).
Sąnaudų klausimas lieka atviras. Marathon Fusion tyrime modeliuotos pajamos, o ne sąnaudos. Bendrovės vertinimu, auksas galėtų padidinti didelės elektrinės metines pajamas nuo ~223 iki ~482 mln. JAV dolerių. Taigi auksas būtų branduolių sintezės elektrinės šalutinis produktas, gerinantis energetikos projekto ekonomiką, o ne savarankiškai veikianti aukso gamykla.
| Rodiklis | Vertė | Statusas |
|---|---|---|
| Aukso rinkos kaina (2026-10-23) | ~4062 USD/uncija | Faktas |
| Vidutinės visos kasyklų sąnaudos (AISC), 2026 m. II ketv. | ~1930 USD/uncija | Sektoriaus vidurkis |
| Branduolių sintezės auksas – šalutinio produkto sąnaudos | ~250 USD/uncija | Neoficialus, nepatikrintas skaičiavimas |
| Tas pats, įskaitant 13 metų saugojimą ir kapitalo sąnaudas | ~850 USD/uncija | Neoficialus, nepatikrintas skaičiavimas |
| Glennas Seaborgas, bismutas → auksas (1980) | > 1 kvadrilijonas USD/uncija | Istorinis įvertinimas |
Pastaba: abu branduolių sintezės aukso sąnaudų skaičius apskaičiavo investuotojas Michaelas Greenas (Michael Green). Jie nėra pagrįsti bendrovės paskelbtais duomenimis. Marathon Fusion gamybos sąnaudų neatskleidė.
Laboratorijoje sukurtas auksas turės būti saugomas beveik 18 metų
Apšvitinimo metu susidaro ir nedidelis kiekis radioaktyvaus aukso, todėl gauto metalo negalima iš karto parduoti. Bendrovės tyrimo duomenimis, radioaktyvumo ženklinimo jam nebereikia maždaug po 14 metų, o po 18 metų toks auksas yra mažiau radioaktyvus nei paprastas bananas.
Taigi auksas iš elektrinės, kuri pradėtų veikti, pavyzdžiui, 2035 m., į rinką galėtų patekti tik apie 2050 m. Visą tą laiką jį reikėtų saugoti, drausti ir finansuoti.
Kur gi rizika aukso sektoriui?
Būtų nesąžininga teigti, kad rizikos visai nėra. Ilguoju laikotarpiu verta stebėti kelis scenarijus.
Kainų „lubos“. Jei technologija kada nors veiktų gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei aukso kasyklose, teoriškai ji galėtų apriboti aukso kainos augimą. Tačiau tam reikėtų didelių apimčių.
Pasiūlos poveikis kainai. Analitikų skaičiavimais, pagrįstais World Gold Council modeliu, kiekvienos papildomos ~25 tonos metinės pasiūlos sumažina kainą maždaug 1 %. Hipotetinės 500 tonų per metus reikštų maždaug 20 % spaudimą kainai. Tai modeliuotas scenarijus, o ne prognozė.
Aukso kasybos bendrovių akcijos jautresnės nei pats auksas. Kasybos bendrovių pelnas priklauso nuo skirtumo tarp aukso kainos ir gavybos sąnaudų, todėl jų akcijos į tokias naujienas reaguoja stipriau. Spalio 22 d., kitą dieną po pranešimo, aukso kasybos bendrovių ETF GDX neteko 5,8 %, o auksu padengtas GLD – 2,6 %. Vis dėlto analitikai kritimą daugiausia sieja su bendru akcijų rinkos nuosmukiu, o ne su branduolių sintezės naujienomis.
Sintetinio aukso nebus įmanoma atskirti. Laboratorinius deimantus specialistai gali atpažinti. Laboratorijoje sukurtas auksas, išnykus radioaktyvumui, bus visiškai identiškas kasyklose išgautam. Todėl jam nesusiformuos atskiras, pigesnis rinkos segmentas, kaip nutiko deimantams. Šis auksas tiesiog papildytų bendrą pasiūlą.
Kodėl kol kas nereikia nerimauti
Ribotas žaliavų kiekis. Makso Plancko plazmos fizikos instituto fizikas Karlas Lackneris (Karl Lackner) vertina, kad net iš viso Žemės plutoje prieinamo gyvsidabrio būtų galima gauti ne daugiau kaip ~600 tonų aukso per metus. Artimiausiu metu iš sukauptų gyvsidabrio atliekų būtų galima gauti apie 20 tonų per metus.
Reikėtų milžiniškų gamybos pajėgumų. Norint pagaminti tiek aukso, kiek pasaulio kasyklos išgauna per metus, reikėtų daugiau nei tūkstančio didelių branduolių sintezės elektrinių. Pačios bendrovės Marathon Fusion eksperimentinis reaktorius yra maždaug milijoną kartų mažesnis už vieną tokią elektrinę.
Komercinių branduolių sintezės elektrinių dar nėra. Nė viena branduolių sintezės elektrinė kol kas neparduoda elektros energijos. Pirmąsias komercines elektrines planuojama paleisti laikotarpiu nuo 2028 m. iki 2030-ųjų pradžios, o Lackneris mano, kad pirmosios kartos reaktoriuose aukso greičiausiai nebus gaminama.
Kainą lemia sukauptas auksas. Per visą istoriją žmonija išgavo apie 222 600 tonų aukso. Net 500 tonų per metus – tai tik ~0,22 % šio kiekio. Aukso kainą pirmiausia lemia tai, kiek esamo kiekio savininkai nori išlaikyti ar parduoti, o ne naujų metų gavyba.
Auksas – ne deimantas
| Laboratoriniai deimantai | Branduolių sintezės auksas | |
|---|---|---|
| Gamyba | Pramoninė, gamybos apimtis galima sparčiai didinti | Įmanoma tik branduolių sintezės elektrinėse, kurių dar nėra |
| Žaliava | Anglis (cheminis elementas), kurio ištekliai gausūs | Retas gyvsidabrio izotopas, kurio kiekis ribotas |
| Laikas iki pardavimo | Savaitės | Iki ~18 metų |
| Ar galima atskirti nuo natūralaus? | Taip, naudojant specialią įrangą | Ne |
| Pagrindinė paklausa | Juvelyriniai dirbiniai | Investicijos, centrinių bankų rezervai, juvelyriniai dirbiniai, pramonė |
Deimantų kainą ilgai palaikė ribota pasiūla ir stipri rinkodara. Kai laboratorinius deimantus išmokta gaminti pigiai ir daug, kaina nukrito. Laboratorinių deimantų didmeninės kainos nuo 2015 m. sumažėjo 90–95 %, ir tai paveikė ir natūralių deimantų kainas. 2018 m. De Beers sukūrė savo laboratorinių deimantų prekės ženklą Lightbox (800 USD už karatą), o 2025 m. jį uždarė, kad sutelktų dėmesį į natūralius deimantus. Tais pačiais metais bendrovės veiklos nuostoliai siekė 511 mln. JAV dolerių. Bloomberg duomenimis, Anglo American svarsto parduoti savo 85 % dalį už maždaug 1 mlrd. JAV dolerių. Todėl reikšminga, kad būtent Anglo American investuoja ir į Marathon Fusion.
Auksas atlieka kitą vaidmenį. Tai monetarinis turtas su likvidžia pasauline rinka, kurį centriniai bankai laiko rezervuose ir toliau aktyviai perka. Pastaraisiais metais tai darė ir Kinijos bei Lenkijos centriniai bankai. Aukso vertė priklauso ne tik nuo to, kaip sunku jį išgauti. Ji remiasi ir tūkstantmečiais kauptu pasitikėjimu.
Istorinis pavyzdys
Pirmieji bandymai paversti gyvsidabrį auksu buvo atlikti Harvarde dar 1941 m. 1980 m. Glennas Seaborgas Berklyje dalelių greitintuvu pavertė bismutą auksu. Abiem atvejais aukso atomų buvo per mažai, kad jie turėtų praktinę reikšmę. Marathon Fusion idėja skiriasi tuo, kad auksas būtų elektrinės, kuri bet kuriuo atveju gamintų elektros energiją, šalutinis produktas.
Ką tai reiškia investuotojui?
Artimiausiais metais aukso kainą ir toliau lems tie patys veiksniai kaip iki šiol: realiosios palūkanų normos, centrinių bankų pirkimai, geopolitika ir investuotojų paklausa. Po rekordinės kainos sausį (5603 USD už unciją) auksas neteko daugiau nei 27 %. Analitikai tai aiškina realiųjų palūkanų normų augimu (JAV 10 metų nuo infliacijos apsaugotų obligacijų pajamingumas 2026 m. padidėjo nuo 1,89 % iki 2,64 %), o ne branduolių sintezės naujienomis.
Laboratorijoje sukurtas auksas – ilgalaikis veiksnys, kurį verta stebėti, o ne tiesioginė grėsmė. Jei technologiją kada nors pavyktų pritaikyti komerciniu mastu, šis procesas vyktų palaipsniui, o jo poveikį būtų galima numatyti gerokai iš anksto, nes iki tol reikės pastatytų elektrinių, specialiai paruoštos žaliavos ir dešimtmečius trunkančio saugojimo. Labiau tai gali pajusti aukso gavybos bendrovės, kurių veiklos sąnaudos yra didelės, o ne fizinio aukso turėtojai.
Ši istorija gerai parodo, kodėl gavybos sąnaudos aukso kainą lemia tik iš dalies. Deimantai prarado vertę, kai paaiškėjo, kad jų retumas dirbtinis. Aukso vertė grindžiama tūkstantmečiais kauptu pasitikėjimu, ir fizikos pasiekimai ją reikšmingai paveiks tik tada, kai aukso bus labai daug.
Šaltiniai:
Euronews,
The Oregon Group,
Lead-Lag Report,
The Wolf Den,
JCK,
CERN ALICE.
Komentarai