Tavex (Tavex SIA) tinklalapis naudoja slapukus, kad suteiktų jums asmeninę informaciją apie mūsų paslaugas ir pagerintų svetainės veikimą. Jei duodate sutikimą, paspauskite mygtuką „Sutikti su visais slapukais“. Jei norite tvarkyti savo nuostatas, paspauskite „Tvarkyti slapukus“. Jūsų pasirinkimas bus saugomas 60 savaičių
Pasirinkite, kokius slapukus leidžiate naudoti
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Slapukų politika
Fizinių tauriųjų metalų – monetų ir luitų – paklausa pernai pasiekė rekordinį lygį. Tuo pačiu metu „popierinio“ aukso ir sidabro (ETF pavidalu) paklausa pasaulyje smarkiai sumažėjo, tai rodo Pasaulio aukso tarybos (World Gold Council) statistika. Pagrindinės paklausos priežastys buvo rekordinė infliacija ir geopolitinė rizika.
Tauriųjų metalų pardavimo apimtys Lietuvoje
Prekybos tauriaisiais metalais lyderė „Tavex Group“ praneša, kad praėjusiais metais Baltijos šalyse aukso luitų bei monetų parduota 147% daugiau, o sidabro net 238% daugiau nei 2021 metais. 2022 metais bendrovė Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojams Iš viso pardavė daugiau nei 12 tonų sidabro monetų ir luitų ir atitinkamai daugiau nei 2,5 tonos aukso.
Pabrėžtina, kad gerokai išaugo ne tik bendra investicijų į tauriuosius metalus apimtis, bet ir vidutinė investicijų suma. 2022 metais lietuviai į auksą investavo vidutiniškai 2010 eurų (t.y. apie 40 gramų aukso), o tai yra 32% daugiau nei 2021 metais. Identiška, bet dar ryškesnė situacija pastebima sidabro segmente. Didžiulius sidabro pardavimus Baltijos šalyse galima paaiškinti PVM mokesčio sidabrui Estijoje įvedimu, kuris paskatino gyventojus išnaudoti momentą ir įsigyti sidabro dar iki mokesčio įvedimo.
Tauriųjų metalų paklausos augimą galima paaiškinti visuomenės susirūpinimu dėl ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo. Fizinius tauriuosius metalus besirenkantys žmonės pripažįsta, kad ieško galimybės santaupas investuoti į turtą, kuris išlaikytų santaupų vertę nestabilumo laikotarpiu. Jie taip pat pripažįsta, kad investavimas į fizinius tauriuosius metalus jiems atrodo gana lengvai suprantamas ir prieinamas.
Aukso ir sidabro kaina 2022 m.
Aukso kaina 2022 metus baigė teigiamais rezultatais visomis valiutomis, +0,18% doleriais ir +6,16% eurais. Sidabro kaina buvo +4,6% USD ir +10,49% eurais. Taigi, taurieji metalai yra tarp to reto turto, kuris 2022 metais išlaikė savo vertę ir net rodė augimą.
Nuo 2022 m. kovo mėn. Baltijos šalių gyventojai jaučia didelį norą investuoti į turtą, kuriam būdinga nepriklausomybė nuo konkrečios finansų institucijos, taip pat teritorinė nepriklausomybė ir judėjimo laisvė. Fiziniai taurieji metalai atitinka šiuos reikalavimus, o tai patvirtina ir praktika – 2022 metais nuo karo į Baltijos šalis bėgantys žmonės galėjo nesunkiai parduoti Ukrainoje anksčiau pirktus aukso luitus ir monetas, taip užsitikrindami pragyvenimą tuo metu, kai Ukrainos bankai ribojo prieigą prie lėšų klientų sąskaitose.
Nepaisant sparčiai augančių palūkanų normų, kurias nustato centriniai bankai, aukso kaina 2022 m. išlaikė savo pozicijas, nors, tikėjomės stipresnės kainų kilimo tendencijos.
„Žvelgiant į įvykius finansų rinkose, kurios 2022 metais išgyveno kritimą, verta pastebėti, kad auksas vis dar veikia kaip saugus investuotojų prieglobstis. Reikia prisiminti, kad taurieji metalai yra ilgalaikis turtas“, – primena „Tavex“ valdybos pirmininkas Andris Archipenko.
Tavex grupės auksinių monetų ir luitų pardavimo apimtys
Bendrai “Tavex” grupė 2022 metais pardavė klientams rekordinį aukso kiekį – daugiau nei 11 tonų fizinio aukso, kas maždaug atitinka bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos centrinių bankų aukso atsargų lygį.
„Pasaulyje žmonės jaučia baimę prarasti santaupas ar dalį jų. Be jokios abejonės, 2022m. “Tavex” galėjo pasiekti daug geresnių pardavimo rezultatų, jei tauriųjų metalų gamyklos būtų galėjusios pristatyti pageidaujamus kiekius. 2022-ieji tapo savotiška anomalija, kadangi gamyklos dažnai atsisakydavo mums tiekti tauriuosius metalus dėl žaliavų ar ruošinių trūkumo. Kaip žinote, „Tavex“ neparduoda prekių, kurių fiziškai negali pristatyti klientams per trumpiausią laiką, todėl negalėjome patenkinti nemažos dalies klientų paraiškų“, – priduria Janis Astičs, “Tavex” prekybos vadovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai pastaraisiais metais nupirkdavo apie 0,5 tonos aukso.
Komentarai